1. |
Mechaninė Saulė
04:51
|
|||
|
LT
Ir vėl pasaulis apsivers šią naktį,
Kodėl ramybę surast kaskart daros vis sunkiau?
Šviesa, balta lyg užgimus pirmąjį kartą,
Mane apakins, suskaldys, privers pamiršt, kad gimiau.
Norėčiau dabar aš pabust,
Norėčiau tikėt, kad tai sapnas,
Kad liepsnos ir dūmų stulpai,
Išlėks į kosmoso tamsą.
Kada ateis diena, kai sugriausim šią žemę?
Ir mes tuomet stovėsime viską supratę.
Tačiau tada jau bus per vėlu sugrįžt į rojų,
Lietus gaivinęs mus tirpdys ir sunaikins.
Aš kartais pavydžiu kurtiems,
Jie negirdi, kaip skyla ši žemė.
Galingais verpetais susuks,
Mus mechaninė saulė.
Po nakties klajoju ryto rūkuose,
Bandau surinkti ašaras žolių,
Kelią braižiausi sapnuose,
Paniręs rast vėl bandau, kas esu.
O begalybė spindinčių žvaigždžių,
Dar nesuspėjusių savęs šiltai užklot,
Beribiu audeklu dangaus,
Rusena mano akių gelmėse.
O deive žemės gelmių,
Apsupk mane savo ąžuolo šaknim,
Ir mano virpančią sielą įpink,
Vainike vėjų, kamiene audrų.
Niekada daugiau nenoriu matyt,
Kas taip greit nutiks
O gal dar nevėlu?
EN
MECHANICAL SUN
And again the world will turn over tonight.
Why is finding peace getting harder still?
Light so white as it had just begun to shine the first time,
It will blind me, tear me apart, make me forget that I was born.
I wish I could wake up,
I wish to believe it‘s all a dream,
That the flames and towering smoke,
Will leave to the darkness of space.
When will the day come when we destroy this earth?
And then we’ll stand in comprehension.
But then it’ll be too late to return to paradise,
The rain that once refreshed us, will melt and destroy us.
I sometimes envy the deaf –
They don’t hear this earth cracking.
In powerful vortexes will turn us,
The mechanical sun.
After the night I wander in the morning mists,
Trying to collect the tears of grass,
I painted the way in my dreams,
Immersed I try to find who I am.
And an eternity of sparkling stars,
That have not yet covered themselves up,
With the limitless cloth of skies,
Smoulder in the depths of my eyes.
Oh goddess of the earth's depths,
In your oaken branches surround me,
And my shivering soul twine,
In a wreath of winds, in a stem of storms.
Never again do I want to see,
What will occur so soon.
Or maybe it’s not too late?
|
||||
2. |
Iš Amžių Šaknų
06:16
|
|||
|
LT
Kai šaltis sustingdė mane, aš nejaučiau baimės,
Tik rijau savo oro gurkšnius.
Vėlei stoviu ir žvelgiu į pasaulį akim kruvinom,
Išsiilgęs ramybės, taikos ir tylos.
Pagaliau išgirdai mano šauksmą,
Jis sminga giliau už aštriausius peilius!
Nedrįsk sakyt, kad bijai išsikruvint pirštus,
Išdavęs save tu seniai, pats sau leidai nuodus.
Nebėra tavyje žmogaus, tik šešėlis blyškus,
Atėjo laikas tau arkties šaltyje džiūt.
Apdalint pasaulį gėriu – vaidinai, kad bandai,
Bet tik veidmainystės sėklas, kur ėjai, palikai,
O tos liepsnos akyse ne nušviest, o naikint,
Viską, ką tavosios rankos sutiks, ką paims.
O mes iš tų kelių, supratę, ką reiškia gyventi,
Traukiam syvus iš amžių šaknų, kas užmiršta randam.
Mes žinome jausmą tą, kuris gaubia prieš mirtį,
Beieškodamas dangaus taip greit spėjai pražilti!
Maišyk mintis žaibo blyksniais,
Išsuk verpetus smilgų rykštėm,
Nardink save į pačią gelmę,
Suraski šerdį, sugriauki baimę.
Nebežinai, ko reik pasauliui,
Nesupranti, iš kur eini,
Paleisk save, žmogau, ir perplėški,
Tą paskutinę stygą tamsioj širdy.
O mes iš tų kelių, supratę, ką reiškia gyventi,
Traukiam syvus iš amžių šaknų, kas užmiršta randam.
Mes žinome jausmą tą, kuris gaubia prieš mirtį,
Išlaisvinam sapnus, nes iš ten varnai grįžta!
EN
FROM THE ROOTS OF AGES
When the cold froze me I felt no fear,
Swallowing my gulps of air.
Again I stand looking to the world in eyes of blood,
Longing for tranquility, peace and quiet.
Finally you heard my calling,
It pierces deeper than the sharpest of knives!
Don’t you dare say that you fear bloodening your fingers,
You betrayed yourself long ago, injecting your own poison.
There’s no human in you anymore, just a pale shadow,
The time has come in the arctic cold for you to pine.
You acted as though you’re trying to decorate the world with goodness,
But only seeds of hypocrisy you left everywhere you went,
And those flames in your eyes, not to enlight, but to burn,
Everything your hands touch, all that they take.
And we of those few, understanding what it means to live,
Press the sap from the roots of ages, what is forgotten, we find.
We know the feeling that embraces before death,
You turned grey so fast while you searched for the sky!
Stir your thoughts with flashes of lightning,
Twirl the vortexes with rods of bent,
Plunge yourself to the very depths,
Find the core, destroy the fear.
You don’t know anymore what the world needs,
You don’t understand anymore where you came from,
Release yourself, man, and tear in half,
That last string in your dark heart.
And we of those few, understanding what it means to live,
Press the sap from the roots of ages, what is forgotten, we find.
We know the feeling that embraces before death,
We free your dreams, because that’s where the crows return from!
|
||||
3. |
Diena Kai Pasenau
05:52
|
|||
|
LT
Miestas mirties rūke paskendęs,
Šlykščiai šiltas nuo kūnų vos vos gyvų.
Tau taip skauda akis, šį jausmą mažai kas pajutęs,
Nes beveik mes visi per daug bijom tikrųjų spalvų!
Diena, kai pasenau, kai pamečiau protą audroj,
Diena, kai pagaliau, nusiplėšęs sau odą, rėkiau.
Jūsų rankos, tuštybės surištos, virpa,
O sielos plyš, kai krisit žemyn, nespėję paklaust, kodėl?
Aš atneštas juodųjų sparnų didybės,
Menkiausią liepsną paversiu pasaulio gaisru.
Aš neteisiu ir nesmerkiu, tiesiog šluoju aplink visus.
Kirsk! Skrosk! Plėšk! O angele juodasis.
Trošk! Skęsk! Dvėsk! Žmogau bedvasis.
Aš noriu to, ko niekad nebus, vis vien nagais tempiu save aukštyn.
Jau nesvarbu, kad tūkstantį Saulių išgėriau, tūkstantį Žemių sudeginau.
Kas nubrėž kelią namo? Kas pervers skraistę dangaus?
Diena, kai pasenau, kai pamečiau protą tyloj.
Kai liausies niekint pasaulį,
Kai liausies ryti šukes,
Aš būsiu čia tyras ir grynas,
Aš būsiu tavo kraujo ašara.
EN
THE DAY I GREW OLD
A city entrenched in a mist of death,
Repulsively warm from bodies barely alive.
Your eyes hurt so much, this feeling is seldom felt by anyone,
Because most of us fear the true colors too much!
The day I grew old, losing my mind in the storm,
The day I finally tore my skin off and screamed.
Your hands shake tied in vanity,
And souls will tear when you fall down not having the time to ask why?
I am brought by the majesty of black wings,
The smallest of sparks I’ll turn into a world of flames.
I don’t judge nor do I condemn, I just sweep away all.
Cut! Cleave! Pillage! Oh black angel.
Choke! Drown! Die! Soulless human.
I want that what shall never be, but still with my nails I pull myself higher.
It doesn’t matter anymore that a thousand Suns I’ve drunk, a thousand Earths I’ve burnt.
Who’ll draw the road home? Who’ll pierce the cloak of skies?
The day I grew old, losing my mind in the silence.
When you stop despising the world,
When you stop swallowing shivers.
I’ll be here clear and pure,
I’ll be your tear of blood.
|
||||
4. |
Triukšmo Vaikai
06:52
|
|||
|
LT
Panirę į neaprėpiamą gelmę virpesių,
Kuriuos mes patys sukūrėm ir pasiuntėm dangun.
Dienom, kaip ši, taip lengva pasiklyst tarp tyrų tolių ir demonų savy,
Dėl to manai, kad daug lengviau slyst, kur neša bangos, nors po jomis mirtis.
Paskęst minioj bijojai nuo pradžių, tačiau rankas iškėlęs ruošiesi griūt!
Nebesvarbu, nes jausti neliko jėgų, geriau nupult ir pūt gelmėje.
Aš, nematomas dievas, jūs net nesuvokiat, kad meldžiatės man,
Ir tik jūsų dėka su kiekviena diena aš darną verčiu triukšmo audra!
Ir kai atrodo, kad jau pabuvojai ten, iš kur tavoji siela negrįš, ji užstrigs,
Triukšmo bangos, apgaubiančios viską, ištrykš, vaiskiausią protą juodu stiklu subadys.
Viltingi žodžiai, kuriuos dar kartais girdi, jie tau lyg aidas, paniręs giliam vandeny,
O vaiskios akys, kurias turėjai kadais, dabar juodesnės už naktį šiaurės tamsos.
Nežinom, kur tiesa, kur sapnas, mes triukšmo vaikai!
Sustok bent trumpam ir pajauski save,
Paliesk vėją akim, jis išgrynins tave.
Neleisk ugniai užgest, juk tai gražiausia, ką turi,
Tiesiog pabūk dar čia, ramybė ateis, tik nenustok bandyt.
EN
CHILDREN OF NOISE
Plunged into a boundless depth of vibrations,
That we ourselves created and released to the skies.
In days like this it’s so easy to get lost between distant wilderness and demons inside,
That’s why you think it’s far easier to slide where waves carry, even though death is underneath.
To drown in the crowd you feared from the start, but with hands high in the air you prepared to fall!
It doesn’t matter anymore, because there’s no more strength to feel, better to fall and rot in the depth.
I, the invisible god, you can’t even comprehend, that you’re praying to me,
And with your help each day I turn harmony into a storm of noise!
And when it seems that you’ve already been there from where your soul will not return, it will be stuck,
Waves of noise shrouding all shall spurt, even the clearest mind it will stab with black glass.
Words of hope that you sometimes hear, they are an echo to you, plunged in deep water,
And the clear eyes you once had are now blacker than a night of northern darkness.
We don’t know what is true and what is a dream. We are children of noise!
Stop even for a moment and feel yourself,
Touch the wind with your eyes, it’ll clear you.
Don’t let the flame go out, it’s the beauty you possess,
Simply stay here, peace will come, just don’t stop trying.
|
||||
5. |
Tik Dulkės
07:19
|
|||
|
LT
Beribis lietus, apgaubiantis viską, kas žus,
Kai jis pasitrauks, sapnų nebebus.
Pasaulio tyloj prarijusio savo vaikus,
Ištirps praraja suplyšus laike.
Mes tik dulkės visatos aky,
Mažyčiai šešėliai šviesos pariby.
Gal tereikia žvaigždes užgesint,
Ir vėją užpūst, o jūras išpilt?
Gal dangų praryt, jo mestus žaibus sutrint,
Kad tu pagaliau pradėtum matyt?
Mes tik dulkės visatos aky,
Suardome viską, nors bandom adyt.
O kaip norėčiau bent vienintelį kartą ant pasaulio stogo palikti viltis,
Kad jos ristųsi sparčiai, nertų tiesiai, gilyn.
O pasiekusios žemę pažirtų aplink ir lyg deimantai smigtų kiekvienam jums širdin,
Gal akimirkoj toj viskas stos ir plevens, ir sekundėj trapioj jūs pajusite jas.
Sekundėj trapioj pražysta ryškiausia šviesa,
Garsiausioj tyloj prapuola menkiausia tiesa.
Sekundėj trapioj – aš.
EN
ONLY DUST
Boundless rain, covering all that will perish,
When it retreats, there will be no dreams.
In the silence of the world that swallowed its children,
An abyss will melt, cracked in time.
We are only dust in the eye of the universe,
Little shadows on the edge of light.
Maybe all it takes is to put out the stars,
Blow out the wind and pour out the seas?
Swallow the sky, grind the lightning that it’s thrown,
For you to finally see?
We are only dust in the eye of the universe,
Breaking all whilst trying to fix.
Oh how I wish to leave all hopes on the roof of the world at least once,
May they tumble down, dive straight, to the deep.
And once on the ground, scatter around and like diamonds, pierce into the hearts of you all.
Maybe in that moment all will come to a stop and flutter, and in a fragile second you’ll feel them.
In a fragile second the brightest light bursts into bloom,
In the loudest silence the faintest truth fades.
In a fragile second – I.
|
||||
6. |
Kuomet Pasaulis Dega
09:08
|
|||
|
LT
Matau giliausius tavuosius sapnus, iš kur ateina jie ir kas po jų bus.
Prie pabaigos, manai, buvai nekart, nes atsispyręs kilt gali tik trumpam.
Visas jėgas sutelkęs braunies link šviesos, tiki, kad joj palaima, priešnuodis audroms,
Nes kuo gi dar tikėti tau, žmogau, kai purvina tyla klesti pustuštėj galvoj.
Ar dar turi jėgų kentėt? Ar dar turi jėgų bėgt?
Tu vėl krenti.
Jau per vėlu pasauliui tyras dangus, sausi spygliai supynė mus.
Jau per vėlu gyvybei skleist sparnus, sustingo jie neskridę metų metus.
Lengviau stovėti nuošaly, kuomet pasaulis dega,
Ir nusisukus nebandyt ištrint iš sielos badą.
Man keista, kad dangus dar geba nusidažyt kasnakt žvaigždėm!
Lengviau sudeginti save, nei pripažint menkiausią klaidą.
Bus dar rytas vėl ir vėl, kai nerimo balsai pabudins.
Jau per vėlu pasauliui tyras dangus, sausi spygliai supynė mus.
Jau per vėlu gyvybei skleist sparnus, sustingo jie neskridę metų metus.
Vis dar krenti.
Ar dar turi jėgų kentėt? O gal gali atmerkt akis ir pirmą kartą praregėt?
Tavęs skausmas negaivina ir širdgėla nepurto,
Slepies už savo sienos, springsti savaisiais burtais.
Plaukai išslinks, oda pagels,
Kojos ir rankos pavargs.
Ir kai balta šviesa pykint pradės,
Bus aišku tau, kad suvokimo kelias beribis, neturi baigties.
Ir kaipgi vėl dabar pavyks iš naujo vėl surinkt save?
Už kokio virpesio dabar užsikabint ir perskrost gelmę šią?
Prieik ir patylėk su manim, visas mintis palik.
Išeik ir niekada daugiau nebegrįžk, nes viskas, ko ieškai, slypi kelyje pirmyn.
EN
AS THE WORLD BURNS
I see the deepest of your dreams, where they come from and what shall be.
Many times you came to the end, because you are able to rise only for short time.
With all your strength you make your way towards the light, believing there’s bliss, an antidote for storms,
What is left for you to believe in, man, when a muddy silence thrives in your half-empty head.
Do you still have strength to suffer? Do you still have strength to run?
You’re falling again.
It’s too late for a clear sky, dry thorns have wrapped us.
It’s too late for life to lift its wings, they got stiff not flying for years and years.
It’s easier to stay away as the world burns,
To turn aside not trying to erase the famine in one‘s soul.
It is strange to me that the sky can still every night paint itself with stars!
It is easier to burn oneself than to admit the smallest mistake.
There will be a morning yet again, then voices of disquietness will wake you.
It’s too late for a clear sky, dry thorns have wrapped us.
It’s too late for life to lift its wings, they got stiff not flying for years and years.
You’re still falling.
Can you suffer still? Or maybe you can open your eyes and see for the first time?
Pain does not revive you and heartbreak does not shake you,
You hide behind your wall, choking under your own spells.
Hair will fall out, skin will sallow,
Legs and arms will tire.
And when the white light will make you sick,
You will find that the road to understanding is limitless, it has no end.
And how will you succeed in picking yourself up?
What tremor to hold on to, cutting through this depth?
Come closer and stay silent with me, leave all thoughts behind.
Leave and never come back, because all you search for is in the way forward.
|
||||
7. |
Prisimink Mane
05:47
|
|||
|
LT
Kažkur anapus, žvaigždžių tamsiojoj pusėj,
Paklydęs protas taip nori sugrįžt, nors tyliai dūsta.
Pakilęs rūkas, toks tirštas, baltas, šiltas,
Jau šimtąjį kartą užklos tau akis gili paslaptis.
Aš vis dažniau dairaus aplink,
Gal šiam besočiame triukšme išgirst kažką pavyks?
Kaip jausti gyvybę gyvenime,
Kai visa, kas tyra ir gryna, supančiota mele?
Ir nors čia viskas kaip miego patale,
Stipriai laikykis, turiu tau žinią, tu ne sapne!
Tai kas blogiau, melstis nebūtiems dievams ar sau?
Kraujasiurbių puotoj.
Kai laiko smiltys stos erdvės taške beribiam,
Švininės ašaros plauks žmogaus gerkle tik gimus.
Darkart prasmegs viltis žemyn.
Nušvitus saulei prisimink mane, atėjus rytui ištirpk rasoje,
Ištrink ribas tarp to, ko nėra, įkvėpk dangaus žvaigždžių lietuje,
Išgirski dieną juodam triukšme, nušvitus saulei prisimink mane.
Nušvitus saulei!
EN
REMEMBER ME
Somewhere across, on the dark side of the stars,
A lost mind wants to return, although it silently chokes.
A fog arose, so dense, white and warm,
For the hundredth time a deep secret shall cover your eyes.
More and more I looked around,
Maybe in this insatiable noise hear something I will?
How to feel life in life,
When all things pure and true are weaved in lies?
And even though everything here seems like deep sleep,
Hold on tight, I have news for you, you’re not in a dream!
So what is worse, praying to yourself or to gods that never were?
In a bloodsuckers‘ feast.
When sands of time shall stop on a endless point in space,
Tears of lead shall pour through newborn man's throat.
Once more shall hope fall through.
When dawn breaks remember me, when morning comes melt in the dew,
Erase the bounds between what is not, breathe the sky in a rain of stars,
Hear the day in black noise, when dawn breaks remember me.
When dawn breaks!
|
||||
8. |
Sielos Dugne
07:02
|
|||
|
LT
Kam suki akis nuo degančio dangaus?
Juk savo tuštumoj pats įžiebei liepsną.
Juk pragaras tikrasis mumyse,
Sielos dugne.
Susisukę spiečiais tavo plaukai lyg veidrodis skliautų,
Ir, nors laisvę seniai pamiršai, neatitrauki akių.
Tas, kas užbūrė planetas suktis, kas užkūrė žvaigždes,
Tave kaip plunksną lengvai nupurtys, graudžiai raudoti privers.
Dek, dangau, ir klok pasaulį troškulio gėlėm,
Užsmauk pirmiausia tuos, kurie nusisukę.
Juk karas jiems primena meilę,
Jie mielai užpūstų saulę.
Nakties slėpinių troškimas tau susuko protą,
Tačiau slėptis tamsiausiam kampe yra geriausia, ką moki.
Man taip šlykštu žiūrėt į tave, o tuo pačiu ir gaila,
Tad dovanoju tau mirtį čia pat, dabar, tik tark žodį „einam“.
O mes išeisim su ugnim!
Rėksim tol, kol perplėšim dangų!
Jums didžiausia vertybė – veltėdiškai praleistas laikas,
Subraižėt patys save, pamiršę, kas yra saikas.
Praraja amžina, jos neužgydys jums niekas,
Pabaiga tavo sielai, vaike...
EN
IN THE DEPTH OF THE SOUL
Why do you turn away from burning sky?
In your vanity you have sparked the flame.
The real hell is in us,
In the depth of the soul.
Your hair, twisted in swarms mirrors the skies,
Even though you’ve forgotten freedom long ago, you can’t look away.
It, who enchanted the planets to turn, who lit up the stars,
Shall shake you off, easily as a feather, make you bitterly cry.
Burn, oh sky, and spread the world with flowers of thirst,
Stifle those ones first who are looking away.
As war for them feels like love,
They would gladly blow out the sun.
Thirst for the mysteries of the night has twisted your mind,
But hiding in the darkest corner is the best you can.
I feel disgust looking at you, but pity all the same,
I give you death right here, just say the words ’let’s go‘.
And we shall leave in flames!
We shall scream until the sky is torn!
What you value most is time spent in vanity,
You damaged yourselfs, forgetting the meaning of moderation.
An eternal abyss, that no one can fix,
An end to your soul, child...
|
||||
9. |
Trys (A.M. cover)
06:20
|
|||
|
Kai jos akis trečią kartą palietė diena
anksti ryte, kai paukščiai vėl prisiminė save
tiktai tada. tiktai tada ji tapo vėl laisva
tiktai tada, kada tyla apsigyveno jos mažytėj širdyje
prieš tai ji gimė visiškai akla
ji lūpomis ieškojo kur mama
bet ta, kuri pagimdė ją prieš tris ilgas dienas
išėjo lauk, pajutusi vėl atrištas rankas
tas tris dienas akla mergaitė šaukėsi žvaigždes
kai jos išgirdo ją, kažkas palatoj uždegė žvakes
o tuo metu. o tuo metu dulkėtame lange
labai arti, kažkur šalia, pasaulis buvo toks kaip visada
dabar jos nebėra ir ačiū dievui ji dabar laisva
bet kas ten tyliai verkia tavyje
ar tu gali išgirst? kažkas taip žiauriai panašaus į ją
|
||||
Juodvarnis Vilnius, Lithuania
Juodvarnis is a dark metal band from Vilnius, Lithuania.
Their third album 'Nerimo dienos' is released on August 28th 2020 via Dangus.
If you like Juodvarnis, you may also like:
supported by 9 fans who also own “Nerimo Dienos”
Mikolaj is a real multi-talent in bass as well as guitar as well as vocals and "Darkside" Maciej's drumming is a well-calibrated 100th-of-seconds-clockwork. Not for nothing is Mgla considered as a standard for a lot of other blacker-than-black metal bands. I hope to see this band live once.....
go to album
supported by 8 fans who also own “Nerimo Dienos”
This album is just 100/100, like so many albums from mgla. How can a band hit the spot so many times? They are incredible. Thank you for accompanying me almost daily these days :)
go to album
Панихида
by Krzysztof Drabikowski
supported by 7 fans who also own “Nerimo Dienos”
La traversée du désert n'aura pas duré quarante jours mais quatre longues années... Avec Панихида, Батюшка renaît enfin de ses cendres et, bien que désormais seul (ou plus exactement entouré de deux chanteurs), Христофор accomplit un miracle. Il s'inscrit dans la continuité de Литоургиiа avec un black metal orthodoxe qui nous convie ici à une cérémonie dédiée aux morts. Sa vision est englobante : les mélodies, la gravité et le silence font toucher le paradis ; l'agressivité est luciférienne.
go to album
Illusions In The Wake
by NOLTEM
featured on Bandcamp Radio Oct 29, 2021
go to album
featured on Bandcamp Radio Mar 17, 2023
go to album
Australian band Aquilus smashes genre boundaries to smithereens, combining classical orchestration with black metal on this riveting LP.
go to album
supported by 6 fans who also own “Nerimo Dienos”
Литоургиiа réussit l'impensable : faire entrer le black metal dans l'église orthodoxe. S'il y a une dimension dramaturgique (indissociable de tout office religieux), Литоургиiа reste profond, solennel et touche le sublime. Après la sortie de cet album a lieu un Grand Schisme et un larcin : Христофор se fait dépouiller de son propre groupe par Барфоломей et Мартин ; tout ce qui reste ici provient de ces deux hérétiques. Suivez la procession de Батюшка ici : https://sphieratz.bandcamp.com/album/-
go to album
